Lill-Karin

pacientų istorijos

Mano vardas Lill-Karina. Man 66-eri, anksčiau dirbau mokytoja, turiu tris suaugusius vaikus ir penkis anūkus.

Mirus vyrui, gyvenu viena, o laiką leidžiu skaitydama, siuvinėdama, kurdama eiles ir keliaudama. Kelis kartus lankiausi Indijoje, bet nė karto nebuvau Keraloje, todėl 2010 m. suplanavau kelionę į šią Indijos valstiją ir susitariau apsistoti vietos gyventojų šeimoje.

Tačiau labai greitai viskas apsivertė aukštyn kojom. Mane priimti sutikusios šeimos vyras pasitiko mane oro uoste, bet man dar nespėjus pamatyti miesto, jo automobilis rėžėsi į sunkvežimį. Man lūžo koja, todėl, paguldytą ant greitosios pagalbos automobilio grindų, mane skubiai nuvežė į ligoninę.

Atvežta į ligoninę dvi paras praleidau plastikinėje lovoje didelėje patalpoje, apsupta sergančių žmonių. Kartą per parą man atnešdavo dubenį vandens, bet dėl lūžusios kojos negalėjau pajudėti nei nusiprausti ar persirengti, tad tiesiog gulėjau lovoje, kęsdama karštį.

Galiausiai buvau perkelta į atskirą patalpą, man buvo atlikta klubo sąnario pakeitimo operacija. Indijoje ligoninėje gydomus pacientus paprastai prižiūri jų šeimos nariai, taigi gydytojai ar slaugytojai mane aplankė vos kelis kartus. Tas kelias savaites jaučiausi labai vieniša – draugiją palaikė tik mane priimti sutikusios šeimos nariai, bet galiausiai buvau išleista į namus.

Grįžus į Norvegiją, teko tuoj pat gulti į ligoninę.

Buvau paguldyta atskiroje specialioje palatoje, ir visi mane lankę žmonės turėjo dėvėti apsauginius drabužius.

Mano šlapime gydytojai aptiko antibiotikams atsparių bakterijų, kurios į mano organizmą pateko su šlapimo kateteriu, kurį gydytojai buvo įstatę atliekant operaciją Indijoje. Infekcijos simptomų nejaučiau, bet buvo be galo sunku. Šeimoje turėjome naujagimį, todėl artimieji bijojo mane lankyt, kad neužsikrėstų. Taip pat nedalyvavau šeimos vestuvėse ir krikštynose. Tuo metu vienatvė man buvo siaubingas išbandymas, buvo labai liūdna, jaučiausi visiškai atskirta nuo pasaulio.

Nerimavau, kad infekcija nepatektų į po operacijos dar neužgijusią žaizdą. Ne kartą pagalvojau, kad galiu mirti.

Laimei, šiuo metu esu visiškai sveika, infekcija išgydyta, tačiau kurį laiką bijojau peršalti ar susirgti sunkesne liga. Gulėdama ligoninėje supratau, kaip svarbu griežtai laikytis higienos taisyklių ir naudoti dezinfekcinius rankų ploviklius ir buitinius valiklius siekiant apsisaugoti nuo infekcijų. Tai buvo siaubinga patirtis, bet noro keliauti nepraradau; jau planuoju kitą kelionę į Keralą. Šįkart tikiuosi pamatyti šalį, ne tik ligoninę.

Komentaras. Pastabos dėl aprašyto atvejo

Indijoje Lill-Karinai atlikta ortopedinė operacija ir taikytas profilaktinis gydymas antibiotiku linezolidu. Į ligoninę Norvegijoje Lill-Karina paguldyta jos šlapime aptikus daugeliui antibiotikų atsparios padermės Klebsiella pneumoniae (K. pneumoniae)bakterijų . Manoma, kad į šlapimo pūslę bakterijos pateko su kateteriu, kuris buvo įstatytas per operaciją Indijoje.

Šios bakterijos buvo jautrios tik vienam antibiotikui – kolistinui. Nustatyta, kad jos jos atsparios visiems šiems antibiotikams: visiems betalaktamams (penicilinams ir cefalosporinams, karbapenemams ir aztreonamui), aminoglikozidams, fluorokvinolonams (pvz., ciprofloksacinui), trimetoprimo ir sulfametoksazolo deriniui ir tigeciklinui.

Atlikus K. pneumoniae izoliato tyrimus, nustatyta, kad bakterijos gamina fermentą karbapenemazę. Molekulinė analizė parodė, kad bakterijos turi geną, atsakingą už naujo tipo karbapenemazės – Naujojo Delio metalo betalaktamazės (NDM-1) – gamybą. Šį geną turinčios visame pasaulyje paplitusios bakterijos yra atsparios daugeliui antibiotikų. Todėl šių bakterijų sukeliamas infekcijas galima išgydyti vos keliais antibiotikais arba antibiotikai iš viso neveiksmingi. Šios pacientės atveju bakterijos buvo jautrios tik kolistinui – antibiotikui, kuris vartojamas į veną ir gali turėti toksinį poveikį.

Tokių labai atsparių bakterijų sparčiai daugėja visame pasaulyje. Šiomis bakterijomis, kurios nepaisydamos sienų gali „keliauti“ iš vienos valstybės į kitą, dažnai užsikrečia perkeliami iš vienos sveikatos priežiūros sistemos į kitą pacientai. Svarbu, kad gydytojai būtų budrūs ir pastebėtų pacientus, užsikrėtusius tokiomis atspariomis bakterijomis. Nors Skandinavijos šalyse bakterijų atsparumas antibiotikams – retenybė, daugelis kitų Europoje nustatytų bakterijų atsparumo antibiotikams atvejų buvo susiję su pacientų hospitalizavimu užsienyje.